- išmirkėlis
- išmirkėlis, -ė smob.: Jūroje gyvena – iš jūros ir maistą sau teikia: išmirkėlius, vėžius, žuvytes ir panašius daiktus Blv. Didžuvė maitinas pačiais smulkiaisiais jūros gyvūnais: silkėmis, vabaliukais, išmirkėliais, sliekais ir kitais, kurių net akimis negalima regėti Blv.
Dictionary of the Lithuanian Language.